VIP prenumerata
Paslaugos
Profesionalams Bendrijų pirmininkams Apie mus Naujienos ir patarimai DUK Kurti užsakymą

Priestato statyba: ką reikia žinoti prieš pradedant projektą 

2025-12-18

Priestatas – tai puikus būdas padidinti gyvenamąjį plotą, neiškeliaujant iš pamėgtos gyvenamosios vietos. 

Tai populiarus sprendimas tiek norintiems įsirengti papildomą miegamąjį, erdvesnę virtuvę, biurą ar poilsio erdvę. Tačiau prieš imantis šio projekto, būtina susipažinti su daugybe teisinių, projektavimo ir statybinių aspektų – nuo žemės paskirties apribojimų iki statybą leidžiančių dokumentų. 

Šiame straipsnyje sužinosite svarbiausius priestato statybos aspektus: kada reikalingi leidimai, kaip klasifikuojami priestatai, kokie dokumentai būtini, kaip gauti bendraturčių sutikimus ir kaip atpažinti, ar jūsų projektas laikomas nauja statyba ar rekonstrukcija. Išsamus pasirengimas padės išvengti nemalonių staigmenų, baudų ar net reikalavimų nugriauti nelegaliai pastatytą konstrukciją. 

Kada priestatui reikalingas statybos leidimas? 

Vienas pirmųjų klausimų, kuris kyla planuojant priestato statybą – ar šiam projektui reikalingas oficialus leidimas. Tai priklauso nuo keleto svarbių faktorių, visų pirma – priestato kategorijos. 

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą (STR 1.01.03:2017), statiniai skirstomi į kategorijas, nuo kurių tiesiogiai priklauso, kokių dokumentų prireiks prieš statybą. Priestatai gali būti priskiriami nesudėtingiems statiniams, neypatingiems statiniams arba ypatingiems statiniams, priklausomai nuo jų dydžio, aukščio ir kitų parametrų. 

Priestatų kategorijos – nesudėtingi, neypatingi ir ypatingi 

Nesudėtingam priestatui (I grupės) dažniausiai nereikia statybos leidimo, jeigu: 

  • priestato plotas neviršija 80 kv. m; 
  • priestato aukštis neviršija 8,5 m; 
  • priestatas nėra statomas saugomoje teritorijoje; 
  • jis nepriskiriamas kultūros paveldo objektams. 

Neypatingiems statiniams (II grupės) jau reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Šiai kategorijai priskiriami didesni priestatai, kurie: 

  • viršija nesudėtingo statinio parametrus; 
  • yra statomi urbanizuotose teritorijose; 
  • keičia pastato energinį naudingumą. 

Ypatingiems statiniams (III grupės) taikomi griežčiausi reikalavimai. Tokiais laikomi priestatai, kurie: 

  • statomi kultūros paveldo objektuose; 
  • yra sudėtingos konstrukcijos; 
  • viršija nustatytus dydžio parametrus. 

Ypač svarbu suprasti, kad net jei jūsų priestatas formaliai patenka į nesudėtingų statinių kategoriją, tam tikrais atvejais vis tiek gali būti reikalingi papildomi dokumentai arba leidimai – pavyzdžiui, jei projektuojate priestatą saugomoje teritorijoje arba kultūros paveldo zonoje. 

Norint tiksliai nustatyti, ar jūsų priestatui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, rekomenduojame konsultuotis su statybos leidimų specialistu, kuris įvertins jūsų situaciją pagal galiojančius teisės aktus. 

Svarbiausi teisiniai ir reglamentiniai žingsniai prieš statybas 

Priestato statyba prasideda ne nuo plytų dėliojimo, o nuo tinkamo teisinio pagrindo sukūrimo. Čia svarbiausia atlikti kelis esminius žingsnius teisingai. 

Visų pirma būtina išsiaiškinti savo žemės sklypo teisinį statusą ir galiojančius apribojimus. 
Pradėti reikėtų nuo šių veiksmų: 

  • Patikrinti žemės sklypo dokumentus – nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, žemės sklypo planą ir kadastrinių matavimų bylas; 
  • Išsiaiškinti teritorijos planavimo dokumentus – bendrąjį planą, detaliuosius planus ir specialiuosius planus, kurie gali nustatyti statybos apribojimus; 
  • Susipažinti su statybos techniniu reglamentu ir konkrečiai jūsų teritorijai taikomomis normomis. 

Priestato statybai reikalingų dokumentų sąrašas priklauso nuo statinio kategorijos ir statybos tipo (naujo statinio statyba ar rekonstravimas). Pagrindiniai priestato dokumentai apima: 

  • Žemės sklypo nuosavybės dokumentus; 
  • Topografinę nuotrauką; 
  • Statinio projektą (jei reikalingas); 
  • Statybą leidžiantį dokumentą (jei reikalingas); 
  • Bendraturčių sutikimus (jei turtas priklauso keliems savininkams); 
  • Specialiuosius reikalavimus (jei statyba vykdoma specialiose zonose). 

Bendraturčių sutikimai ir bendruomenės susitarimai 

Vienas dažniausiai pamirštamų, bet labai svarbių žingsnių – bendraturčių sutikimų gavimas. 

Jei namas ar žemės sklypas priklauso keliems savininkams, būtina gauti visų jų raštišką sutikimą, nesvarbu, kokia jų nuosavybės dalis. 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, bendrosios nuosavybės atveju visi svarbūs sprendimai, įskaitant priestato statybą, turi būti priimami visų bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad net ir vieno bendraturčio, valdančio minimalią nuosavybės dalį, nesutikimas gali blokuoti visą projektą. 

Bendraturčių sutikimai turi būti: 

  • raštiški ir notariškai patvirtinti; 
  • aiškiai nurodantys, kokiam priestato projektui duodamas sutikimas; 
  • surinkti iš visų registruotų nekilnojamojo turto savininkų. 

Daugiabučiuose namuose ar bendrijose gali būti papildomai reikalingas daugumos gyventojų pritarimas, ypač jei priestatas paveiktų bendrojo naudojimo erdves ar pastato išvaizdą. Tokiais atvejais reikėtų vadovautis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrosios nuosavybės valdymą. 

Priestato statyba – nauja statyba ar rekonstravimas: kaip nuspręsti 

Teisiniu požiūriu svarbu tinkamai nustatyti, ar jūsų planuojamas priestatas laikomas nauju statiniu, ar esamo pastato rekonstrukcija. Šis skirstymas turi tiesioginę įtaką reikalaujamų dokumentų sąrašui ir visam statybos procesui. 

Priestatas laikomas nauja statyba, kai: 

  • jis statomas kaip atskiras konstrukcinis vienetas, prijungtas prie pagrindinio pastato; 
  • nepakeičia pagrindinio pastato laikančiųjų konstrukcijų; 
  • turi aiškias jungtis su pagrindiniu pastatu, bet išlaiko konstrukcinį savarankiškumą. 

Gyvenamojo namo priestatas laikomas rekonstrukcija, kai: 

  • keičiamos esamo pastato laikančiosios konstrukcijos; 
  • didinamas pastato tūris, pakeičiant išorines sienas; 
  • reikšmingai keičiami pastato matmenys (aukštis, ilgis, plotis); 
  • keičiamas pastato energinis naudingumas. 

Šis skirstymas svarbus dėl kelių priežasčių: 

  1. Projektiniai reikalavimai – rekonstravimui dažniausiai reikalingas išsamesnis statinio projektas, įskaitant esamos situacijos analizę; 
  1. Leidimų gavimo procesas – naujai statybai ir rekonstravimui taikomi skirtingi leidimų išdavimo reikalavimai; 
  1. Mokesčiai ir rinkliavos – skirtingoms kategorijoms gali būti taikomi skirtingi mokesčių tarifai; 
  1. Architektūriniai reikalavimai – rekonstrukcijos atveju gali tekti laikytis griežtesnių architektūros ir dizaino reikalavimų. 

Dažniausios klaidos 

Remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenimis, daugelis namų savininkų daro šias klaidas: 

  • Pradeda statybas be reikiamų leidimų, manydami, kad mažam priestatui jų nereikia; 
  • Neteisingai klasifikuoja savo statinį ir taiko ne tuos reikalavimus; 
  • Ignoruoja teritorijos planavimo dokumentus ir apribojimus; 
  • Nesurenka visų bendraturčių sutikimų; 
  • Viršija projektinėje dokumentacijoje numatytus parametrus, manydami, kad nedideli nukrypimai yra leistini. 

Šios klaidos gali turėti rimtų pasekmių – nuo statybos darbų sustabdymo iki baudų ar net reikalavimo nugriauti nelegaliai pastatytą priestatą. Todėl rekomenduojame pasikonsultuoti su architektais ar teisiniais patarėjais dar prieš pradedant projektavimo darbus. 

Saugomų teritorijų ir zonavimo apribojimų ypatumai 

Priestato statyba saugomose teritorijose ar kitaip ribojamose zonose susijusi su papildomais iššūkiais ir reikalavimais. Tokios teritorijos gali apimti gamtos rezervatus, nacionalinius ir regioninius parkus, kultūros paveldo objektų teritorijas ar miesto istorines zonas. 

Statant priestatą saugomoje teritorijoje, visada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, net jei priestatas atitiktų nesudėtingo statinio kriterijus. 

Be to, tokiose teritorijose gali būti taikomi papildomi reikalavimai: 

  • Griežti architektūriniai apribojimai (pastato aukštis, forma, spalva, apdailos medžiagos); 
  • Specialūs reikalavimai landšaftui ir aplinkai; 
  • Papildomi leidimai iš institucijų, prižiūrinčių saugomas teritorijas; 
  • Reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą. 

Kultūros paveldo objektų teritorijose papildomai reikia gauti Kultūros paveldo departamento pritarimą. Šios institucijos specialistai įvertins, ar planuojamas priestatas nepažeis kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių ir derės prie istorinio konteksto. 

Miestų centrinėse dalyse ar istorinėse zonose galioja specialieji planai, kurie dažnai nustato griežtus reikalavimus naujoms statyboms. Tokiose vietovėse projektas turi atitikti istorinį kontekstą, o kartais net atkartoti istorinę architektūrą. 

Planuojant priestatą saugomoje teritorijoje, rekomenduojama: 

  • Iš anksto išsiaiškinti visus teritorijoje galiojančius apribojimus; 
  • Konsultuotis su institucijomis, atsakingomis už saugomų teritorijų priežiūrą; 
  • Samdyti architektus, turinčius patirties projektuojant statinius saugomose teritorijose; 
  • Numatyti ilgesnį leidimų gavimo procesą ir sudėtingesnes procedūras. 

Specialiose zonose priestato projektavimas ir statyba gali užtrukti ilgiau ir kainuoti brangiau dėl papildomų reikalavimų ir leidimų. Tačiau tinkamai parengtas ir suderintas projektas ne tik atitiks teisinius reikalavimus, bet ir prisidės prie vertingų teritorijų išsaugojimo. 

Svarbiausi akcentai planuojant priestato statybą 

Priestato statyba – tai atsakingas procesas, kuriam būtinas kruopštus pasiruošimas ir aiškus planavimas. Norint užtikrinti sklandžią projekto eigą ir išvengti nenumatytų kliūčių, rekomenduojama atlikti šiuos svarbiausius žingsnius: 

  1. Įvertinti priestato kategoriją ir nustatyti, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. 
  1. Patikrinti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei apribojimus. 
  1. Surinkti visus reikiamus dokumentus, įskaitant bendraturčių sutikimus. 
  1. Nustatyti, ar projektas priskiriamas naujai statybai, ar rekonstrukcijai. 
  1. Įvertinti papildomus reikalavimus, jei priestatas numatomas saugomoje teritorijoje. 
  1. Sudėtingesniems projektams pasitelkti atitinkamus specialistus. 

Tvarkingai atliktas pasiruošimas ir tinkamai sutvarkyti dokumentai leidžia išvengti baudų, statybų sustabdymo ar net reikalavimų pašalinti neteisėtai pastatytą priestatą. Kokybiškas projektas ir aiški dokumentacija ilgainiui atsiperka, nes užtikrina tiek sklandžią statybos eigą, tiek saugų ir teisėtą galutinį rezultatą. 

Visas paslaugas – nuo konsultacijos dėl priestato statybos darbų, sąmatų, montavimo ar rekonstrukcijos darbų galite patogiai užsisakyti PortalPRO platformoje. Pateikite užsakymą, gaukite patyrusio specialisto pasiūlymą, o atsiskaitymas vyksta tik po atliktų darbų. Platformoje veikiantys meistrai dirba legaliai ir suteikia meistro paslaugų garantiją atliktiems darbams, todėl užsakytos paslaugos nekels jokių rūpesčių.