Gaisrų nuostoliai lenkia kitas žalas net 8 kartus – kokias klaidas gyventojai kartoja kasmet?
Šildymo sezonui prasidėjus, gaisrų rizika Lietuvoje gerokai išauga. Daugiausia nuostolių sukelia prastai prižiūrimos šildymo sistemos, nevalyti dūmtraukiai ir netvarkingos krosnys. Ekspertai pabrėžia, kad laiku atliekama techninė priežiūra, atsakingas elgesys ir modernūs saugos sprendimai galėtų užkirsti kelią daugeliui šių incidentų ir gerokai sumažinti žalų mastą.
Atvėsus orams, Lietuvoje gerokai išauga gaisrų skaičius. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausia jų fiksuojama šildymo sezono metu – nuo lapkričio iki kovo. Pernai gyvenamuosiuose pastatuose užfiksuoti 2 109 gaisrai, iš kurių beveik pusantro tūkstančio – individualiuose namuose. Daugiau nei pusė šių gaisrų kilo dėl suodžių, susikaupusių ir užsidegusių dūmtraukiuose. Ekspertai pabrėžia, kad dauguma tokių nelaimių kyla dėl nepakankamos šildymo įrangos priežiūros. Tinkamai ir laiku atliekant šildymo sistemų techninę apžiūrą bei laikantis saugaus naudojimo taisyklių, didelės dalies gaisrų būtų galima visiškai išvengti.
„Šildymo sezonas kasmet išryškina tas pačias, seniai žinomas rizikas. Daugelis gaisrų kyla ne dėl netikėtų gedimų, o dėl to, kad šildymo įranga ilgai nebuvo tikrinta arba yra naudojama netinkamai, – sako tarptautinės išmaniųjų NT sprendimų kūrėjos PortalPRO Lietuvos padalinio vadovas Kęstutis Puplauskas. – Daugiausia rizikų kelia nevalytuose dūmtraukiuose besikaupiantis suodžių sluoksnis, kuris ne tik mažina trauką, bet ir gali užsiliepsnoti. Degant suodžiams, temperatūra kamine gali viršyti ir 1000 laipsnių, o liepsna per plyšius ar įtrūkimus persimesti į pastato konstrukcijas.“
Gaisrų žalos – rekordinės
Nors gaisrų žalos ne tokios dažnos, kaip gamtos stichijos ar užliejimai vandeniu, jų padariniai – vieni skaudžiausių. Pati didžiausia žala, kurią praėjusiais metais atlygino „Lietuvos draudimas“, siekė 311 tūkst. eurų ir ją sukėlė būtent gaisras. Įmonės Žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio teigimu, šių metų didžiausia rezervuota gaisro žalos suma jau siekia daugiau nei 400 tūkst. eurų. Vidutinė žala, skirta atlyginti gaisro metu patirtiems nuostoliams, šiemet siekia 8 tūkst. eurų, kai tuo tarpu kitų žalų vidurkiai yra mažesni nei 1 tūkst. eurų.
„Gaisrai nuosavuose namuose įvyksta tris kartus dažniau nei butuose. Priežastis paprasta: individualiuose namuose naudojama daugiau kieto kuro katilų, o jų priežiūra dažnai yra atidedama paskutinei minutei arba iš viso neatliekama,“ – sako A. Juodeikis.
Ekspertai pabrėžia, kad dėl šių priežasčių yra itin svarbu reguliariai atlikti įrenginių techninę apžiūrą. Dūmtraukiai turėtų būti valomi ne tik prieš prasidedant šildymo sezonui, bet ir jo metu, idealiu atveju – kas tris mėnesius. Taip pat, svarbu yra patikrinti kaminų sandarumą ir trauką, įvertinti šildymo katilų techninę būklę bei apžiūrėti elektros instaliaciją, ypač senesniuose pastatuose.
„Nereikėtų pamiršti ir atsargaus elgesio svarbos. Visada reikėtų laikytis saugių atstumų – greta židinių ir krosnių nedžiovinti skalbinių bei nelaikyti sukrautų malkų. Jų atstumas nuo šilumos šaltinio turėtų siekti bent jau 1 metrą. Gaisrų prevencijoje itin svarbus vaidmuo tenka ir dūmų detektoriams. Atlikti skaičiavimai rodo, kad laiku įspėjantys signalizatoriai gali iki penktadalio sumažinti gaisro riziką, nes leidžia sureaguoti dar prieš ugniai išplintant,“ – priduria A. Juodeikis.
Didėjanti technologijų svarba
K. Puplauskas pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį, griežtėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, vis daugiau naujakurių renkasi oras–vanduo ir oras–oras šildymo sistemas. Dėl šios priežasties, naujuose namuose mažėja kietojo kuro katilų ar židinių, o kartu su jais – ir gaisrą galinčių sukelti veiksnių. Visgi, didžioji dalis individualių namų tebėra senos statybos vienbučiai namai, naudojantys kieto kuro katilus.
„Reguliari šildymo ir kitų įrenginių priežiūra vis dar nėra įprasta daugeliui senesnių namų savininkų. Dažnas iš jų susigriebia tik tada, kai nepavyksta tinkamai eksploatuoti dūmtraukio, kadangi jis būna užsikimšęs ir dūmai sklinda į namus dėl nepakankamos traukos. Daugiabučiuose prevencinė priežiūra dažnai priklauso nuo administratoriaus iniciatyvos, nes patys gyventojai retai susikooperuoja ir imasi organizuoti tokius darbus. Mūsų duomenimis, tik maždaug trys iš dešimties nekilnojamojo turto savininkų rūpinasi tinkama šildymo ir susijusios įrangos priežiūra,“ – teigia K. Puplauskas.
Pasak jo, būtent dėl prevencijos trūkumo vis svarbesnį vaidmenį pradeda atlikti technologijos. Išmanūs dūmų, dujų ir CO2 jutikliai, nuotolinės katilinių stebėsenos sistemos ir automatizuoti pranešimai gali aptikti pavojų dar prieš jam tampant pavojingu incidentu ir laiku informuoti gyventojus, valdytojus ar atsakingas tarnybas.
„Dirbtinio intelekto sprendimai jau leidžia analizuoti duomenis, prognozuoti rizikas ir pastebėti gedimus ankstyvoje stadijoje. Technologijos tampa svarbia pagalba: jos taip pat gali priminti apie artėjančius šildymo sistemų tikrinimo terminus ar identifikuoti neįprastą įrenginių veikimą. Tačiau net ir pažangiausios sistemos negali pakeisti laiku atliekamos profesionalios techninės priežiūros“, – reziumuoja K. Puplauskas.
